Dirbtinis intelektas (DI) šiandien veikia kaip vienas stipriausių informacinę aplinką formuojančių veiksnių. Generatyviniai modeliai, deepfake technologijos ir algoritminiai rekomendavimo mechanizmai kuria naujas žiniasklaidos bei viešosios komunikacijos realybes, kurios ne tik atveria naujų galimybių, bet ir sustiprina informacines grėsmes. Pastarųjų metų tyrimai (Harvard Misinformation Review, 2025; SAGE Journals, 2025; Springer, 2025) rodo, kad DI generuojama dezinformacija tampa vis labiau sisteminė, greita ir sunkiai identifikuojama tiek visuomenės, tiek profesionalų.
Tokioje aplinkoje nevyriausybinės organizacijos (NVO) atsiduria dvejopoje pozicijoje. Viena vertus, jos pačios tampa taikiniais informacinėse atakose, ypač kai atstovauja jautrioms visuomenės grupėms ar dalyvauja viešojoje politikoje. Kita vertus, būtent jos yra pagrindinės bendruomenių informacinio atsparumo kūrėjos — padedančios žmonėms suprasti, kas yra patikima informacija, kaip atpažinti klaidinančius pranešimus ir kur kreiptis kilus abejonėms.
1. Informacinės krizės DI eroje: pasikeitusi dinamika
Tradiciškai informacinės krizės vystydavosi lėčiau, jų kilmė būdavo lengviau atsekama, o paneigimai — veiksmingesni. Šiandien DI pakeitė krizės logiką: klaidingi naratyvai gali būti sukurti per kelias sekundes, pateikti įvairiais formatais ir pritaikyti skirtingoms auditorijoms. DI kartu sustiprino informacijos sklaidos greitį — algoritmai iškelia emocingą ir poliarizuojantį turinį, o tokio turinio matomumas dažnai pralenkia faktus (Emerald Insight, 2025).
Dėl šių pokyčių NVO dažnai nebespėja reaguoti taip greitai, kaip reikalauja naujoji informacinė dinamika. Kai reputacinė krizė gali prasidėti vidury nakties, o visuomenės nuomonė susiformuoti dar prieš išsakant oficialią poziciją, vien įprastų viešųjų ryšių principų nebeužtenka.
2. Krizės komunikacija: nuo paneigimo prie naratyvo kūrimo
Šiuolaikiniai tyrimai (Lewandowsky, 2023; Reuters Institute, 2024) rodo, kad melagingos žinutės paneigimas ne visada panaikina jos poveikį. Auditorijos atmintyje išlieka pirminis įspūdis, o emocinis naratyvas dažnai tampa stipresnis už fakto tikslumą. Todėl NVO, susidurdamos su dezinformacijos ataka, turi taikyti ne paneigimo, o konteksto suteikimo strategiją: paaiškinti, kaip atsirado klaidinanti žinutė, kokia jos sklaidos logika ir kokia yra faktinė realybė.
Svarbu ir tai, kad daugelyje atvejų auditorija pasitiki ne tik turiniu, bet ir tuo, kas jį pateikia. Todėl santykiai su žiniasklaida — nuosekli komunikacija, aiškūs kontaktiniai asmenys, laiku pateikiami komentarai — tampa vienu svarbiausių NVO atsparumo elementų. Kai organizacija turi parengtą krizės komunikacijos protokolą, žiniasklaidos partneriai žino, kaip ir kada gali gauti patikrintą informaciją, o tai mažina manipuliacijų erdvę.
3. Bendruomenių atsparumas: socialinės gynybos mechanizmas
DIGIRES Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimas (2023) parodė, kad stipriausios bendruomenės yra tos, kurios geba kolektyviai atpažinti klaidinančius naratyvus. Tai vadinama socialiniu informaciniu imunitetu — kai ne vienas asmuo, o visa grupė turi žinių ir įgūdžių analizuoti skleidžiamą turinį. NVO čia atlieka kritinį vaidmenį: jos organizuoja mokymus, padeda suprasti informacines grėsmes, kuria vietos tikrinimo iniciatyvas, veikia kaip tarpininkės tarp technologijų kūrėjų ir visuomenės.
Bendruomenės, įtraukiamos į turinio kūrimą, tikrinimą, analizę ar diskusijas, tampa ne tik geriau informuotos, bet ir atsparesnės. Jos kuria savo „patikimos informacijos kanalus“, taip mažindamos manipuliacijų poveikį.
4. C.L.E.A.R. projektas: stiprinant NVO atsparumą ir kompetencijas
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija (LDUK) įgyvendina projektą C.L.E.A.R. – Countering Lies, Empowering Awareness and Resilience, siekdama padėti NVO įgyti žinių ir įrankių, reikalingų veikti DI generuojamos dezinformacijos eroje. Projekto metu organizuojami mokymai, analizuojamos informacinės grėsmės, simuliuojamos krizės, nagrinėjami naratyvai, tačiau vienas svarbiausių rezultatų — parengtos gairės NVO sektoriui.
Jos numato:
- kaip atpažinti DI generuojamą turinį
- kaip valdyti reputacines krizes
- kokius žingsnius atlikti DI ženklinime
- kaip kurti atsparias komunikacijos praktikas
- kokius etikos principus taikyti dirbant su DI
Su gairėmis galite susipažinti čia.
Projektas ne tik suteikia praktinių įrankių, bet ir padeda NVO pasirengti ilgalaikiams pokyčiams informacinėje aplinkoje.
DI transformuoja informacijos sklaidą greičiau nei bet kuri ankstesnė technologija. Tai verčia NVO pergalvoti, kaip jos dirba su žiniasklaida, kaip reaguoja į krizes ir kaip įgalina savo bendruomenes. Atsparumas DI eroje — tai ne tik gebėjimas atpažinti melagingą turinį, bet ir gebėjimas kurti patikimą komunikacinę aplinką, kurioje žmonės jaučiasi saugūs.
Šį projektą finansuoja Europos piliečių veiksmų tarnyba (ECAS) pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar ECAS nuomonę ir požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei ECAS negali būti laikomos už tai atsakingomis.
Naudota literatūra
- Coombs, W. T. (2023). Ongoing Crisis Communication: Planning, Managing, and Responding.
- DIGIRES (2023). Baltic Digital Resilience Research Report.
- Emerald Insight (2025). Exploring the Diffusion Mechanism of Generative AI.
- Harvard Misinformation Review (2025). AI-Driven Manipulation and Public Perception.
- Lewandowsky, S. (2023). The Debunking Handbook.
- Reuters Institute (2024). Digital News Report.
- SAGE Journals (2025). AI-Generated Misinformation Threat Studies.
- Springer (2025). Generative AI and Misinformation Systems.
