Tarptautiniame moksliniame simpoziume – sėkmingas dalinimasis patirtimi

download (1)

Leu.lt informacija

Spalio 22 d. prasidėjo dešimtasis tarptautinis simpoziumas, kuriuos kasmet organizuoja Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedra, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, NVO vaikams konfederacija, Lietuvos socialinių pedagogų asocijacija, o šiemet prsijungė dar vienas reikšmingas partneris: Vilniaus dizaino kolegija. Simpoziumas pažymi ir socialinių pedagogų profesionalizacijos dvidešimtpenkmetį bei NVO konfederacijos vaikams dešimtmetį bei Lietuvos edukologijos universiteto aštuoniasdešimtmetį. Tarptautinį simpoziumą sveikino LRS Ekonomikos reikalų pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, LRS Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos pirmininkė Vaidevutė Margevičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras dr. Rolandas Zuoza. http://leu.lt/lt/sef/sef_naujienos/sef15.10.22.html

Europoje akcentuojama, kad socialinio verslo misija yra orientuota į opias socialines ar aplinkosaugines problemas (vaikų ir jaunimo užimtumą, jaunimo nedarbą, socialinę įtrauktį, rizikos grupių reintegravimą į darbo rinką, alternatyvius energijos šaltinius ir t.t.). Šioms problemoms spręsti pasitelkiami verslo principai, o kompanijos uždirbamą pelną reinvestuoja į savo veiklą, naujų produktų/paslaugų kūrimą ar darbo sąlygų gerinimą, o ne išmoka dalininkams. Bent pusę savo pajamų tokios kompanijos gauna iš inovatyviomis idėjomis paremtų paslaugų ar produktų pardavimo, kita dalis pinigų gali ateiti iš investuotojų ar kitų paramos šaltinių. Paprastai tariant, socialiniai verslai siekia nevyriausybinėm organizacijom būdingų tikslų, išnaudodami verslo principus. Europoje socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto ir šioje srityje dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų). ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo. Socialinį verslą gali vykdyti ir pelno siekiančios įmonės, ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Kol kas Lietuvoje didžiąją dalį socialinių problemų sprendžia valstybė.

download

Prof. dr. Mark Doel (Didžioji Britanija), savo pranešime analizavo lokalinės ir globalias vertybes, remdamasis akademiniu žaidimu-kelione “Mano gatvė”(„Our street), atskleisdamas darbo grupėje esmę, naudodamas drugelio, rizikų valdymo ir vykdytojo alegorijomis, prof.dr. Giedrė Kvieskienė nagrinėjo holistinio požiūrio svarbą sumanioje visuomenėje, ragino problemas spręsti naudojant jumorą, kūrybingumą ir socialinio verslo įrankius. Anne Hubert (Italija), pasidalino tarptautiškumo universitetuose įtaka naujų idėjų sklaidai, Antonio Simoes ir Rui Canela (Portugalija) nagrinėjo universitetų, kūrybos, verslo sinergiją, Frederik Bjorn Nellemann (Danija): darbo su multikultūrine auditorija ypatumus bei įtaką inovacijų sklaidai. Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo politikos vedėja Raminta Krulikauskienė pasidalino socialinio verslo plėtros iššūkiais Lietuvoje, dr. Rolandas Zuoza aptarė atviros mokyklos įtaką sumaniai visuomenei. Augustė Taraškaitė (VšĮ Bendruomenių kaitos centras), pristatydama Pilietinės galios indekso diskursą akcentavo nevyriausybinio sektoriaus įtaką socialinio verslo plėtrai. Prof. habil dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas, dr. Rasa Levickaitė nagrinėjo šalies kūrybinių industrijų plėtros strategijas. Jorge Garcia Caballero (Portugalija) pristatė kūrybinėmis industrijomis pagrįstus modelius žmonėms su specialiaisiais poreikiais, prof. dr. Vytas Navickas nagrinėjo kaip įgalinti socialinės veiklos profesionalus verslumui.

Todėl simpoziumo dalyviai ragina vyriausybę skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, socialinę partnerystę, sisteminį požiūrį į skurdo ir atskirties mažinimą bei sparčiau kurti socialiniam verslui, socialinei klasterystei skatinti ir jo plėtrai reikalingą teisinę bazę ir užtikrinti finansavimo galimybes, sukuriant specialias finansų inžinerijos priemones (garantijas, subsidijas), skatinant dalį valstybės įgyvendinamų socialinių funkcijų perduoti vykdyti privačioms iniciatyvoms.

Įtraukus privačias ir nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvas būtų galima rasti efektyvesnių priemonių socialinėms problemoms išspręsti, sukurti geresnių viešųjų paslaugų teikimo alternatyvų ekologijos, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitose visuomenei svarbiose srityse, kurios galėtų įtakoti ir tokių skaudžių Lietuvai problemų sprendimą kaip savižudybės [1], vaikų ir šeimų gerovė [2].

download (2)

Tam, kad gerovės politika pajudėtų iš politikos periferijos, būtina iš šakinių ministerijų strategijų pereiti prie tarpžinybinės, sisteminės holistinės, pasitikėjimu paremtos politikos, kurioje socialinės industrijos, paremtos socialinio verslo įrankiais galėtų būti ženkli parama, išlaisvinanti kūrybinį Lietuvos žmoinių potencialą.

Simpoziumo pirmąją dieną dalyvavo per 150 mokslininkų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų, neformalaus ugdymo, pilietinių organizacijų atstovų. Pirmą kartą tarptautiniame simpoziumo kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo per 200 Lietuvos ugdymo institucijų moksleivių, kurie susipažino su universitetu ir varžėsi dėl netradicinio talento nominacijų.http://leu.lt/lt/sef/sef_naujienos/sef15.10.22_2.html

Antrąją simpoziumo dieną simpoziumo dalyviai pradės Vincės Vaidevutės Margevičienės spaudos konferencija, kur seimo narė, kartu su simpoziumo dalyviais skatins Lietuvos resbublikos vyriausybę detaliai su partneriais aptarti Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planą bei visokeriopai skatinti socialinės partnerystės bei klasterystės plėtrą Lietuvoje. Simpoziumo dalyviai toliau darbuosis kūrybinėse dirbtuvėse ir darbo grupėse,o darbo pabaigoje pateiks savo įžvalgas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir politikams.

Giedrė Kvieskienė

Dėl papildomos informacijos:

Dr. Sigita Burvytė,

Socialinio ugdymo katedros vedėja

Lietuvos edukologijos universiteto

Socialinės edukacijos fakultetas

Mob.tel.: +370 65564853

el. p.: sigita.burvyte@leu.lt