Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija (LDUK), jau ne vienerius metus sistemingai stiprinanti pilietinės visuomenės atsparumą dezinformacijai ir informacinėms grėsmėms, 2025 m. įgyvendino projektą C.L.E.A.R. (Countering Lies, Empowering Awareness and Resilience).
C.L.E.A.R. tapo nuoseklios LDUK veiklos tąsa. Ankstesnių iniciatyvų metu kolegija jau buvo organizavusi mokymus NVO sektoriui apie dezinformacijos atpažinimą ir krizinę komunikaciją, o 2024 m. projekte „GUARD“ buvo stiprinamas organizacijų atsparumas informacinėms rizikoms. Ši sukaupta patirtis leido 2025 m. kryptingai išplėsti veiklas, sutelkiant dėmesį į dirbtinio intelekto kuriamos dezinformacijos iššūkius.
Projektu C.L.E.A.R. LDUK organizavo dvi specializuotas mokymų sesijas, kuriose dalyvavo 32 nevyriausybinių organizacijų atstovai iš skirtingų Lietuvos regionų. Dalyviai įgijo praktinių gebėjimų taikyti OSINT ir faktų tikrinimo metodus, atpažinti DI generuotą turinį, analizuoti manipuliacinius naratyvus bei valdyti krizinę komunikaciją reputacinių atakų atvejais.
Projekte surengtos dvejos praktinės mokymų sesijos, skirtos stiprinti NVO gebėjimus atpažinti DI generuotą turinį, taikyti faktų tikrinimo (OSINT) metodus, analizuoti manipuliacinius naratyvus ir organizuoti krizinę komunikaciją. Mokymai buvo orientuoti į realių situacijų modeliavimą ir aiškių veikimo mechanizmų kūrimą organizacijų viduje.
Vertinimo duomenys rodo reikšmingą kompetencijų augimą:
žinios apie dirbtinį intelektą padidėjo 52 proc.;
dezinformacijos atpažinimo gebėjimai – 37 proc.;
bendras DI ir dezinformacijos supratimo lygis po mokymų siekė apie 75 proc.;
informacijos tikrinimo gebėjimai – 45 proc.
Pokyčiai fiksuoti ir organizacijų veikloje:
100 proc. dalyvių nurodė pagerėjusį reagavimą į dezinformaciją;
92 proc. – sustiprėjusius vidinius komunikacijos procesus;
67 proc. organizacijų atnaujino skaitmeninio saugumo praktikas;
58 proc. inicijavo vidinius mokymus savo komandose, užtikrindamos žinių tęstinumą.
„Dirbtinio intelekto keliamos informacinės grėsmės reikalauja sisteminio pasirengimo. Svarbu ne tik atpažinti rizikas, bet ir turėti aiškius veikimo mechanizmus organizacijos viduje“, – teigia Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narė Eglė Celiešienė.
Mokymuose buvo analizuojamos dirbtinio intelekto generuojamos dezinformacijos formos, „deepfake“ turinys, faktų tikrinimo metodai ir OSINT įrankiai. Tai leido organizacijoms įgyti praktinius gebėjimus atpažinti manipuliatyvų turinį ir sistemingai vertinti informacijos patikimumą.
Taip pat nagrinėta algoritmų įtaka informacijos sklaidai, manipuliacinių naratyvų struktūra bei krizių komunikacijos strategijos. Dalyviai mokėsi, kaip pasirengti informaciniams išpuoliams, stiprinti vidinius procesus ir kurti aiškius reagavimo mechanizmus organizacijos viduje.
Kaip pabrėžia Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narė Eglė Celiešienė, projekto tikslas buvo padėti organizacijoms ne tik suprasti DI keliamas rizikas, bet ir integruoti atsparumo principus į kasdienę veiklą – nuo komunikacijos sprendimų iki duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo stiprinimo.
Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Europos piliečių veiksmų tarnyba (ECAS) pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą programą. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar ECAS poziciją.