Trečiojo Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ straipsnio tikslas – informuoti plačiąją visuomenę apie projekto vykdymą ir įgyvendinimą, atliktus tyrimus.
Įvairių tyrimų, kuriuose analizuojamas užimtumas, socialinės problemos ir socialinės įterpties skatinimo būdai, duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribyje ir nebegalinčių savarankiškai naudotis minimaliais visuomenės teikiamais ištekliais bei pasirinkimo galimybėmis. Jie papildo socialinės rizikos arba socialinės atskirties grupes, o tose situacijose ypač paveiki jautriausia grupė – vaikai.
Kompleksinės paslaugos prieinamos ne visiems
Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus. Dar sudėtingesnė situacija su kompleksinėmis paslaugomis, kurios kol kas daugeliui nėra prieinamos. Tai lemia, jo dažna vaiko šeima susiduria su įvardytomis psichologinėmis ir socioekonominėmis problemomis.
Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto profesorės Giedrės Kvieskienės teigimu, vienas socioedukacinės kompleksinės pagalbos ypatumų – spartus keitimasis socialinėmis inovacijomis, inovacijų simuliavimas ir realių socialinių klasterių modeliavimo scenarijų inicijavimas.
„Socialines inovacijas dažniausiai įgyvendina ir atsakingai socialinei partnerystei yra pasirengusios nevyriausybinės organizacijos. Gaila, tačiau vos 14 procentų šalies gyventojų dalyvauja jų veikloje. Be to, nevyriausybinės organizacijos kol kas dar mažai žinomos, joms trūksta finansavimo, kartais net pasitikėjimo“, – teigia G. Kvieskienė.
Socialinės klasterystės trukdžiai apibendrinti valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“: menkas gyventojų aktyvumas, netinkamas subsidiarumo principo įgyvendinimas, atsakomybės stoka, nepakankami kūrybiškumo ir verslumo įgūdžiai.
Šiuolaikinė visuomenė ir globalizacija skatina žinių visuomenės kūrimąsi, žmogiškųjų išteklių migraciją ir kitas socioekonomines problemas. Atkreipiamas dėmesys į nuolatinį socialinės srities profesionalų, dažnai dar vadinamų sėkmingo gyvenimo scenarijaus vadybininkais, gebėjimų ugdymą.
Todėl pagrindinis VDC „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ tikslas – užtikrinti Lietuvoje veikiančių VDC rizikos grupės vaikų gerovę, stiprinant socialinės srities profesionalų gebėjimus, šiam tikslui pasitelkus Norvegijos socialinės srities praktikų gerąją patirtį, plėtoti ir kurti naujas kompleksines šeimos įgalinimo paslaugas bei skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir jo plėtrą šalyje.
Vaikų dienos centruose – inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai
Siekiant padėti socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams įveikti krizes ir projektuoti sėkmingus gyvenimo scenarijus, vaikų dienos centruose vyko inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai. Iš viso mokymai įtraukė 120 vaikų ir jaunimo bei jų šeimos narių.
„Mokymai išsiskiria organizavimo forma: jie vyksta diskutuojant ir analizuojant gyvenimo situacijas bei projektuojant sėkmingus jų scenarijus. Be patyriminio mokymosi elementų, pasitelkiama ir išgyvenimo pedagogika, kai mokymai vyksta nestandartinėse erdvėse“, – sakė „Vaikų ugdymo“ vadovė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvytė.
Jos teigimu, mokymų programa kiekvienu individualiu atveju derinama prie vaikų poreikių, o mokymus vedantys profesionalai pasitelkia įvarius interaktyvius metodus.
„Mokymų metu vaikai, dirbdami komandoje, sprendė įvairias užduotis, taip pat dalijosi išgyvenimais ir diskutavo apie savo patirtį sprendžiant įvairias gyvenimiškas situacijas“, – teigė mokymus stebėjusi Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos projektų koordinatorė Aušrinė Diržinskaitė.
Anot jos, mokymai sudarys sąlygas didinti vaikų mokymosi motyvaciją spręsti asmenines problemas, taip pat formuos vaikų saugios elgsenos įgūdžius, kurie padės vaikams priimti teisingus sprendimus ir atsispirti neigiamiems aplinkos reiškiniams.
Sąlygos gerosioms patirtims kurtis
Kitas efektyvus būdas padėti socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms, kaip įvardija 2016 metų rugpjūtį VDC „Navininkai“ surengtų šeimų įgalinimo mokymų Tamošavoje organizatoriai, – per pozityvųjį supantį pasaulį.
Surengtuose šeimų įgalinimo mokymuose, paremtuose mokymosi darant (angl. learning by doing) metodu, tiek vaikai, tiek jų tėvai per gerąją praktiką buvo mokomi pozityvumo.
Pasak Lietuvos demokratiškumo ugdymo direktorės Eglės Celiešienės, šiemet mokymuose dalyvavo per 50 vaikų ir jaunimo iš Trakų ir Vilniaus rajonų, kurie drauge su tėvais susirinko pamiršti juos supančias problemas ir patirti tai, ko dar nėra patyrę.
Dalis stovykloje dalyvavusių socialinės rizikos šeimų grupės vaikų laisvą laiką po pamokų jau nuo 2005-ųjų leidžia Aukštadvaryje įsteigtame ir veikiančiame vaikų dienos centre „Navininkai“. Būtent vasarą, kurios, teigė vaikai, labai laukia, jie susiburia Tamošavoje ir periima lektorių atsivežtas teigiamas emocijas bei žinias, kuriomis jie noriai dalinasi su vaikais ir jų tėvais. Tuo metu vyksta pedagogų įvardijama pozityvioji vaikų socializacija ir vaikų bei tėvų tarpusavio bendrystė – koreguojami ir kuriami nauji, pozityvūs ir teigiamai nuteikiantys gyvenimo scenarijai. Žinoma, mokymai neapsiėjo be taisyklių ir tradicinių dienos aptarimo ratelių.
Mokymų metu vaikai ir tėvai ne tik žaidė, sportavo, šoko, dalinosi, mokėsi, bet ir bandė išgirsti bei klausytis, ką jiems pasakoja mokymus vedantys lektoriai. Visą programą, siekiant bendro tikslo įgalinti socialinės rizikos šeimas, projektuoti sėkmingą gyvenimo scenarijų, sudarė šeimos įgalinimo mokymai ir kultūriniai-edukaciniai užsiėmimai.
Šeimos įgalinimo mokymus organizavo „Vaikų ugdymo“ socialinė darbuotoja Vida Marija Poškienė, kuriai talkino neįtikėtiną orientacinį žygį organizavęs psichologas Darius Navaslauskas. Tuo tarpu pozityviosios socializacijos įgalinimu per kultūrinius-edukacinius užsiėmimus rūpinosi teatro edukologė Simona Artimavičiūtė. Lektoriai Auga Sutkutė ir Povilas Toliušis vaikams vedė kino pamokas ir demonstravo filmų kūrimo subtilybes. Evelina Kislych papasakojo apie fotografo darbą, padėjo vaikams patiems akimirkas ir vienas kitą įamžinti profesionalia technika.
Smuikininkas Algirdas Šochas ne tik atskleidė smuiko paslaptis, bet ir mokė vaikus teisingai laikyti instrumentą. Pats smuikininkas stebėjosi, jog vaikai puikiai pažino instrumentą ir net žinojo visas sudedamąsias jo dalis. Treneris Klaidas Janeika vedė vaikams profesionalią rankinio treniruotę, o sportininkai Eryk Tatol ir Eividas Žemaitaitis supažindino vaikus su japonų kovos menų, tokių kaip dziudo, karatė, kunfu, subtilybėmis. Didelį įspūdį vaikams (ypač mergaitėms) ir jų tėvams paliko „Oriental Dance Studio „Sultana“ renginiai bei jų šokėja Jelena Šeremet-Magdenko.
Dauguma programoje dalyvavusių lektorių – buvę Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ar socialiniai partneriai. „Mano svajonė – kad toks kūrybinis vaikų ir tėvų džiaugsmingas klegesys užpildytų kiekvieną vasarą ir kitų atostogų metu ištuštėjusias mokyklas, universitetus, mokymo bazes. Kasmet didėjantis savanorių būrys bei studentų ir ALUMNI parama patvirtina, kad esame teisingame kelyje. Norisi tikėti, kad savo pavyzdžiu įkvėpsime ir kitus universitetus“, – kalbėjo LEU profesorė G. Kvieskienė.
Mokymuose taip pat dalyvavo Trakų valdžios atstovai. Apie vaikų pozityviosios socializacijos problemas su jų tėvais ir mokymų vadovais aptarė ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys. O gesinti įsiplieskusias diskusijas atvyko Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo komanda.
Šeimos įgalinimas – veiksmingas būdas psichologinėms problemoms spręsti
Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ metu buvo teikiamos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms. Kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos įtraukė socialinius pedagogus ir darbuotojus, psichologus, edukologus, ergoterapeutus ir specialiuosius pedagogus.
Siekiant efektyviai teikti šeimos įgalinimo paslaugas, vadovautasi teorijoje ir praktikoje įtvirtintais metodais šeimos įgalinimas organizuotas etapais:
1) Kontakto su vaiku/šeima užmezgimas. Šeimos įgalinimo paslaugos teikimo pradžioje labai svarbu užmegzti pozityvų ryšį su vaiku/šeima bei apibūdinti pagrindinę problemą. Aktyvaus klausymo įgūdžiai gali labai padėti užmegzti kontaktą su vaiku ir apibrėžti pagrindinę jo problemą.
Kai vaikas jau yra pasirengęs kalbėti apie savo problemą, svarbu atkreipti dėmesį į tai:
– kokia yra pagrindinė vaiko problema, kuri dar nėra išspręsta;
– kokie yra vaiko jausmai šios problemos atžvilgiu;
– ko vaikas tikisi iš specialisto.
2) Vaiko lūkesčių pasitikslinimas. Šeimos įgalinimo specialistas turėtų paaiškinti vaikui, kokius jo lūkesčius jis galės pateisinti, o kokių – ne (pvz., šeimos įgalinimo specialistas negali nubausti smurtautojo). Vaikas ir jo artimieji turi suprasti šeimos įgalinimo specialisto pagalbos galimybes ir ribotumą.
3) Ankstesnių bandymų spręsti problemą išsiaiškinimas. Siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie tai, kaip anksčiau vaikas bandė spręsti problemą, labiau veiksmingi yra atviri, o ne uždari klausimai, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Šeimos įgalinimo specialistui taip pat gali būti patartina užsirašyti, kaip anksčiau vaikas bandė spręsti problemą– tai padėtų atsisakyti neproduktyvių, o kartais net daugiau žalos turinčių veiksmų bei susikoncentruoti ties naujų konstruktyvių sprendimų paieška.
4) Naujų problemos sprendimo būdų paieška. Taikant „smegenų šturmo“ metodą galima pasiūlyti vaikui sugalvoti kuo daugiau galimų problemos sprendimo būdų. Šioje vietoje svarbi ne alternatyvų kokybė, o jų kiekybė.
5) Susitarimas su vaiku dėl pasirinkto sprendimo įgyvendinimo ateityje. Svarbu užsibrėžti realistinius tikslus ir užtikrinti vaiką, kad visus savo pasiekimus ir nesėkmes jis galės aptarti su specialistu. Jei bandymai bus nesėkmingi, profesionalas padės ieškoti kitų išeičių.
6) Sesijos užbaigimas. Šeimos įgalinimo specialistas dažniausiai užbaigia sesiją paprašydamas vaiko/šeimos apibendrinti tai, kas vyko jų susitikimo metu: kas svarbaus vyko, ką vaikas suprato, kokie yra jo artimiausi planai ir pan. Pačioje paskutinėje sesijoje svarbu įvertinti, kokie tikslai yra pasiekti, kokius realius pokyčius vaikas jaučia, ką toliau vaikas ketina daryti.
Kaip jau buvo minėta, šeimos įgalinimo specialistas metu reikėtų vengti pernelyg nukreipiančių, uždarų klausimų, skatinančių vaiko nesaugumą ir pasipriešinimą. Klausimas „Kodėl?“ taip pat yra neveiksmingas ir stiprina kliento gynybiškumą. Klausimai turėtų atitikti vaiko brandos lygį. Rekomenduojama neuždavinėti vaikui vienu metu kelių klausimų, o po gauto atsakymo geriau iš pradžių apibendrinti tai, ką pasakė vaikas, o tik po to užduoti kitą klausimą. Jeigu vaikas nesuprato klausimo, reikėtų jį perfrazuoti, o ne kartoti dar kartą tą pačią formuluotę.
Vaikų dienos centrai moko pozityvios tėvystės
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ metu buvo buvo suformuluotas patarimų rinkinys, skirtas tėvystės įgūdžių ugdymui ir laimingo šeimos kūrimui.
1. Tėvams rekomenduojama nelikti nuošalyje
Vaikai, kurie artimai bendrauja su tėvais, rečiau įsitraukia į rizikos veiklą. Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorės Eglės Celiešienės teigimu, kuo daugiau tėvai domėsis savo vaikų gyvenimu, tuo svarbesni jie jausis, ir tuo didesnė tikimybė, kad jie atsakys tuo pačiu.
Tėvams rekomenduojama rasti laiko būti kartu su savo vaikais, idealiu atveju – įvesti taisyklę reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku, pavyzdžiui, ledų valgymas kur nors už namų ribų. Ne mažiau svarbu nebijoti paklausti, kur vaikas eina ir su kuo jis bendrauja, susipažinti su vaiko draugais, jų tėvais, sužinoti jų užsiėmimus. Jei yra galimybė, tėvai turėtų derinti savo laiką taip, kad būtų namuose, kai vaikas grįžta po pamokų. Jei vaikas leidžia laiką su draugais, būtų gerai, jei su jais būtų suaugęs žmogus (o ne vyresnis žmogus).
Dar viena rekomendacija, kurią dažna šeima pamiršti – valgymas kartu. Pietūs, vakarienė ar pusryčiai – geras laikas aptarti dienos įvykius, savo santykius.
2. Mokytis bendrauti turi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai
Tėvai vaikams gali užduoti įvairiausius klausimus: kokia mėgstamiausia jo muzikos grupė, kas naujo mokykloje, kas sekasi, o kas nesiseka. Kuo tėvai daugiau bendraus su savo vaikais, tuo vaikams bus lengviau šnekėtis apie aktualias problemas.
Išmokėti bendrauti nėra paprasta, todėl rekomenduojama:
- Aiškiai pasakyti, nekalbėti dviprasmybėmis, dažnai (dažniau nei kartą per metus) kalbėti su vaikais apie pavojų, kurį sukuria aplinka.
- Atidžiau klausytis, klausti skatinti klausti. Tėvai vaikams turi leisti išsakyti savo nuomonę šeimyniniais klausimais. Rodydami savo norą klausytis tėvai skatina vaiką atsiverti ir kalbėtis apie jį neraminančias problemas.
- Atsakyti sąžiningai ir nemeluoti vaikams. Jei tėvai negali pasakyti tiesos, reikėtų pakreipti klausimą kita linkme.
- Naudotis televizija, prevencinėmis akcijomis, žiniomis, mokyklinėmis diskusijomis apie narkotikus, kurios padeda vaikui suvokti narkotikų pasekmes realioje aplinkoje.
- Nereaguoti taip, kad būtų nutrauktos tolimesnės diskusijos. Jei jūsų vaikas pasako kažką, kas tėvus šokiruoja, reikėtų pereiti prie „ramesnės“ temos, pavyzdžiui, kodėl žmonės vartoja narkotikus, ar verta rizikuoti.
- Vaidinti ar bent aptarti kartu įvairias situacijas, nagrinėti įvairius būdus, kaip atsisakyti siūlomų narkotikų, pabrėžti, kaip sunku gali būti tokiais momentais.
- Sukurti situaciją, žmogų, kurį tėvai norėtų, kad vaikas vaidintų, paaiškinti, kodėl būtent šis personažas yra svarbus.
- Būti gyvu savo vertybių pavyzdžiu: rodyti užuojautą, nuoširdumą, gerumą ir atvirumą. Tėvai turėtų rodyti viską, ką jie norėtų matyti savo vaikuose.
- Žinoti, kad nėra tokio dalyko kaip „daryk taip, kaip aš sakau, bet nedaryk taip, kaip aš darau“. Jei tėvai yra priklausomi, jie neturėtų tikėtis, kad jų vaikai klausys patarimų nevartoti kenksmingų medžiagų. Prireikus, tėvai turėtų kreiptis į profesionalus.
- Įsigilinti į savo elgesį. Jei tėvai piktnaudžiauja narkotikais ar alkoholiu, vaikai gali sekti šiuo pavyzdžiu. Jei tėvai šaiposi iš narkomano ar alkoholio filmuose, jie rodo blogą pavyzdį savo vaikams.
3. Geras žodis gali nuversti kalnus
Kas skatina vaiką labiau nei tėvų pritarimas? Geras žodis tinkamu laiku, tai gali sumažinti vaiko norą bandyti narkotikus. Todėl tėvai turėtų atsilyginti vaikams už gerą elgesį iškart. Meilės rodymas – tinkamiausias įvertinimas ir padėka reikalingi net ir tiems vaikams, kurie yra „per seni“. Be to, svarbu pabrėžti vaiko teigiamus bruožus. Tėvai turėtų pabrėžti tai, ką vaikas daro gerai ir nenustoti kritikuoti. Meilė ir pagarba gimdo gerą (ir pakeičia blogą) elgesį.
4. Vaikams reikalingos taisyklės
Vaikai tarp 11 ir 13 metų labai savarankiški. Nepaisant visų protestų, jie visgi privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Tėvams rekomenduojama nustatyti taisykles ir iš anksto aptarti bausmes už taisyklių laužymą. Svarbu neleisti taisyklių laužytojui likti nenubaustam ir nekeisti taisyklių, nekurti naujų ir sunkesnių bausmių. Nustačius taisykles būtina nustatyti ribas ir tvirtai jų laikytis, bet būti pasiruošus nusileisti ypatingomis progomis.
Kad ir kaip tai nepatiktų vaikams, tėvai turėtų juos karts nuo karto tikrinti, pavyzdžiui, duoti jiems telefono kortelę, pranešimų gaviklį ar mobilų telefoną, prieš tai perspėdami apie sąskaitų limitus ir naudojimąsi telefonais mokykloje. Vertėtų ir paskambinti tėvams, kurių namuose vyko vakarėlis, vakarėlio metu nebijoti užeiti pasisveikinti (įsitikinti, kad vaikai prižiūrimi suaugusiųjų). Tėvai turėtų pasistengti, kad vaikui būtų paprasta palikti vakarėlį, kuriame vartojami narkotikai. Iš anksto tarp tėvų aptarkite kokių veiksmų imsitės, jei jūsų vaikas vakarėlyje pradės jaustis „nesmagiai“.
Galiausiai, tėvai turėtų klausyti ir savo vidinio balso, nepabijoti išsikišti, jei nuojauta sako, kad kažkas negerai.
Šeimos įgalinimo paslaugų svarba ir poveikis
Gruodžio 14 d. buvo suorganizuota spaudos konferencijoje tema ,,Vaikų dienos centrų šeimos įgalinimo paslaugų svarba ir poveikis didinant rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę“. Jame aptartas šeimos įgalinimo paslaugų poreikis ir plėtros galimybės bei kitos socialinės paslaugos, teikiamos rizikos grupės vaikams ir jų šeimos nariams.
Vaikų dienos centrų vadovų teigimu, vaikų dienos centruose reikėtų rūpintis tiek vaikais, tiek jų tėvais – mokyti juos socialinių ir tėvystės įgūdžių, suteikti galimybę naudotis skalbimo mašina, sanitarinėmis paslaugomis.
Elena Urbonienė, NVO vaikams konfederacijos direktorė, renginio metu teigė, kad Lietuvoje itin aukštas skurdo lygis, provincijose žmonės gyvena sunkiai, yra daug sunkiai besiverčiančių šeimų, kuriose tėvai vartoja alkoholį.
„Dienos centruose vaikai gali pavalgyti, paruošti pamokas, jaustis saugūs. Ilga laiką didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų dienos centrų atsiradimui, tačiau jų vis dar trūksta. Stokojama ir bendradarbiavimo tarp institucijų, darbo ne tik su vaikais, bet ir su pačiomis šeimomis. Reikia daugiau pasitikėjimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir valdžios dėmesio į šias problemas. Dedame daug vilčių į naują Vyriausybę“, – kalbėjo E. Urbonienė.
Sigita Ignotavičienė, vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į namus“ direktorė, spaudos konferencijos metu sakė, kad vaikų dienos centrų situacija sudėtinga. „Dienos centruose vaikai gali socializuotis, atlikti namų darbus, kultūrintis. Projekto įgyvendinimo metu galėjome suteikti ir šeimos įgalinimo paslaugas. Manau, kad ilgalaikiams pokyčiams reikalinga visuotinė iniciatyva. Pagrindinė užduotis yra kova su skurdu ir pokyčiai socialinėje sistemoje“.
E. Urbonienės teigimu, problemų nevyriausybinėms organizacijoms sukelia ir įstatyminė bazė. „Švietimo ir mokslo ministerija turi parką geltonų mokyklinių autobusiukų, kuriais būtų galima nuvežti vaikus į dienos centrus. Deja, turime tokią įstatymų bazę, kad tokios paslaugos ministerija negali suteikti. Reikia visuotinio bendradarbiavimo, kad tiek Švietimo ir mokslo, tiek Socialinės apsaugos ir darbo, net Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų dėl vaiko gerovės“, – pasakojo E. Urbonienė.
Pasak jos, nevyriausybinės organizacijos gali užtikrinti efektyvią vaikų dienos centrų plėtrą, padėti spręsti socialines problemas. Šiuo metu tai savarankiškai daro pačios savivaldybės. Šiaurės Europos šalių vyriausybės jau ilgą laiką perka socialines paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų, nes būtent jos geriausiai žino ir supranta savo bendruomenės poreikius.
„Mes, nevyriausybininkai, esame lyg tiltas, kuris sujungtų iki šiol labai sunkiai tarpusavyje bendraujančias žinybas ir ministerijas. Atėjus naujai Vyriausybei, mes tikrai daug dedame vilčių, nes ir naujas socialinės apsaugos ir darbo ministras, ir sveikatos apsaugos ministras, ilgametis nevyriausybininkas, ir švietimo bei mokslo ministrė supranta socialinės partnerystės svarbą“, – teigė E. Urbonienė.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė Egle Celiešienė sakė, kad vienas socialinis darbuotojas prižiūri didelį skaičių socialinės rizikos šeimų ir turi galimybę tas šeimas lankyti tik kartą per mėnesį.
„To neužtenka, dienos centrai galėtų pasitarnauti kaip vieta, kur būtų teikiamos šeimos įgalinimo paslaugos, šeima ir vaikas būtų ugdomi kultūros ir pilietiškumo prasme, suteikiamos ne tik bazines paslaugos – maitinimas, galimybę paruošti namų darbus. Projekto metu turėjome galimybę suteikti šeimos įgalinimo paslaugas, tačiau tai iš esmės tik fragmentinis darbas. Šeimos įgalinimas turėtų būti ne fragmentinis, o nuolatinis. Svarbu ugdyti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, užtikrinti tarpžinybinį bendradarbiavimą“, – sakė E. Celiešienė.
Anot jos, ir pagrindinė vaikų dienos centrų bazė nėra tinkamai išvystyta, dalis vaikų negauna maitinimo dienos centruose, neturi galimybės nuvykti į dienos centrą. Dažnas dienos centro darbuotojas atneša papildomo maisto į centrą ir jame dirba tiesiog „iš idėjos“.
„Jeigu valstybė suteikia vaikui nemokamus pietus, tai kodėl valstybė negali suteikti ir vakarienės vaikui? Vaikas pavalgęs 12 valandą pietus mokykloje, 14 valandą jau būna alkanas, – klausė E. Celešienė, – Autobusiukų yra, vaikas gali būti nuvežtas į centrą. Visas priemones turime, bet jų nepanaudojame, nebendradarbiaujame tarpusavyje. Mokytojai taip pat galėtų vesti edukacines veiklas, nuolat girdime, kad jiems trūksta darbo. Priimdami juos dirbti į VDC, sumažintume ir jų ne darbo problemą“.
Veiklos įgyvendinamos pagal Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo VDC „Navininkai“ projektą „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ Projekto metu įkurtas vaikų dienos centras Čižiūnuose, o metų pabaigoje tokį centrą planuojama įkurti ir Vilniuje. Tikimasi, kad vaikų dienos centro organizuojami edukaciniai renginiai, mokymai, kuriamos naujos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos užtikrins rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę ugdant ateities kartas ir suteikiant reikiamą pagalbą.
Projektas finansuojamas 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo, Lietuvos valstybės, projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis. Projekto partneriai: vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“, Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla bei Norvegijoje įregistruota vaikų socializacija besirūpinanti organizacija „Boenheten AS“.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas vaikų dienos centras „Navininkai“ – socialinių paslaugų įstaiga, savo veiklą pradėjusi 2005-aisiais, tačiau oficialiai įregistruota 2007 metais Aukštadvaryje. Centras teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms. „Navininkai“ ugdo vaikų socialinius – gyvenimo įgūdžius, organizuoja kryptingą vaikų laisvalaikio užimtumą, skatina pozityviąją socializaciją.
Vaikų dienos centre vykdomas intensyvus ir kryptingas socialinis pedagoginis darbas su socialinės rizikos grupės vaikais ir jų šeimomis; skatinama vaikų pozityvioji socializacija, vykdoma socializacijos veikla, ankstyvoji prevencija, taip pat nusikalstamumo, žalingų įpročių prevencijos programos; teikiama kompleksinė socialinė pagalba vaikui ir šeimai, siekiama vaiko socialinės brandos ir gerovės.
Dienos centre įvairių veiklų metu mokoma(si) gyventi visuomenėje; bendrauti ir bendradarbiauti; tikėti ir pasitikėti savimi, vertinti save; ieškoma būdų, skatinančių savirealizaciją; pateikiama mokymosi ir mokyklos lankymo motyvacijų; padedama integruotis į visuomenę, skatinamas gebėjimas prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje, mokoma sveikai gyventi; ugdomi socialiniai įgūdžiai.
Vaikų dienos centrą „Navininkai“ lanko patys įvairiausi vaikai – pirmokai ir jau baigiantys pagrindinę mokyklą, gyvenantys Aukštadvaryje ir augę gretimuose miesteliuose, kilę iš gausių šeimų ir vienturčiai. Tačiau visus juos vienija tai, kad yra išradingi, jautrūs ir labai aktyvūs vaikai ar paaugliai, kuriems siekiama sukurti įdomesnes ir įvairesnes ugdymo ir laisvalaikio sąlygas.
„Navininkai“ lankantys vaikai ir jaunimas lavina individualius kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Mokslo metais dienos centras suteikia erdvę vaikams susitikti po pamokų ir kartu su specialistais rengti namų darbus bei vykdyti visapusišką veiklą.
Vasarą daugiau laiko skiriama kūrybiškam ir sportiniam ugdymui: rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, sporto žaidimai, paskaitos ir kelionės po vietinius ir aplinkinius lankytinus objektus. Jų metu ugdomi komandinio darbo, lyderystės ir socialiniai įgūdžiai. Skirtingų veiklų metu dienos centrą lankantys vaikai bendradarbiauja tarpusavyje, stiprina socialines kompetencijas, lavina įvairius komandiniam darbui ir lyderystės ugdymui reikalingus gebėjimus.
Dienos centras „Navininkai“ siekia suteikti sąlygas individualiam tobulėjimui per platų spektrą vaikams siūlomų neformalaus ugdymo metodų ir ugdymosi priemonių, per žaidimus, mokymus, kūrybines dirbtuves ar patyriminius mokymus. Daug dėmesio skiriama tolerancijai ir bendruomeniškumui. Dienos centre siekiama sukurti saugią ir jaukią erdvę vaikams, kur jie galėtų jaustis stiprios ir juos palaikančios bendruomenės dalimi, į kurią jie norėtų kasdien sugrįžti. Veiklos orientuotos į aktyvumą ir pozityvius įgūdžius. Svarbi dienos centro veiklų dalis skatina ne tik vaikų saviraiškos ir socialinių gebėjimų lavinimą, bet ir sveikos gyvensenos skatinimą, aktyvaus laisvalaikio praktikavimą ir bendrų gyvenimo įgūdžių stiprinimą.
Vaikų dienos centro „Navininkai“ sėkmė: stiprūs partneriai
Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ – nevyriausybinė organizacija, įkurta 1996 metais Vilniuje. Globos namai teikia socialinės globos paslaugas nepilnamečiams vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos užimtumo paslaugas vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, ruošia ir ugdo vaikus kokybiškam gyvenimui, teikia konsultavimo, palaikymo, apgyvendinimo paslaugas rizikos vaikams jų savarankiško gyvenimo pradžioje. 2015 metais buvo įkurtas filialas Čižiūnų laikinosios globos centras Čižiūnų kaime (Aukštadvario seniūnija, Trakų rajonas), kuriame teikiamos socialinės globos paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams, vaikų dienos centro paslaugos socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams.
Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla darbą su rizikos grupės vaikais ir jų šeimos nariais pradėjusi 1993 metais, skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12–18 metų vaikams. Jaunimo mokykla per įvairią praktinę veiklą teikia ne tik pagrindinį išsilavinimą, bet ir pradines darbo bei profesijos žinias, orientuojasi į visapusišką mokinio pažinimą, geranoriškus mokytojo ir mokinio santykius, palankaus mikroklimato sudarymą, skatinantį asmens vertės pajautimą.
„Boenheten AS“ – organizacija, registruota valstybėje donorėje Norvegijoje, nuo 2004 metų siekianti didinti rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę. „Boenheten AS“ rūpinasi rizikos grupės vaikais, kurie dėl susiklosčiusios situacijos negali gyventi šeimoje ar likti namuose. Organizacija teikia socialines, psichologines paslaugas, užkerta kelią galimam vaikų nusikalstamumui, alkoholio ir narkotikų vartojimui, prisideda sprendžiant įvairias rizikos grupės vaikų problemas.
Rengėjas – MB „Reklamos guru“